Lietuvos žemės ūkis per kelis dešimtmečius gerokai modernizavosi – šiandien ūkininkai gali rinktis iš plataus spektro traktorių, kombainų bei kitų mašinų. Vis dėlto rinkoje vyrauja vienas aiškus skirtumas: ratiniai traktoriai yra kur kas populiaresni už vikšrinius. Nors pastarieji turi savų privalumų, Lietuvos ūkininkai dažniausiai renkasi ratinę techniką. Kodėl taip yra?
Lietuvos ūkių mastas ir struktūra
Viena pagrindinių priežasčių slypi pačioje Lietuvos žemdirbystės struktūroje. Vidutiniai ūkiai Lietuvoje yra palyginti nedideli, todėl didžiulės galios vikšriniai traktoriai paprasčiausiai nėra reikalingi. Tokią techniką dažniau renkasi didžiuliai ūkiai ar pramoniniai agrokompleksai, kur reikia apdirbti šimtus ar tūkstančius hektarų be sustojimo.
Lietuvoje žemės plotai fragmentuoti – laukai dažnai nedideli, išsidėstę skirtingose vietose. Tokiais atvejais manevringesni ir greitesni ratiniai traktoriai tampa praktiškesni kasdieniam darbui.
Kelių tinklo pritaikymas
Ratiniai traktoriai yra universalesni, nes be problemų važiuoja tiek lauko keliais, tiek viešaisiais keliais. Tai itin svarbu Lietuvoje, kur ūkininkai neretai turi nuvažiuoti nemažus atstumus iš vieno lauko į kitą.
Vikšrinė technika kur kas labiau ribota važiuojant asfaltu ar žvyru – ji lėtesnė, be to, vikšrai sparčiau dėvisi, o pats judėjimas tokiais keliais tampa mažiau ekonomiškas. Ratiniai traktoriai šioje srityje aiškiai lenkia vikšrinius.
Eksploatacijos ir priežiūros sąnaudos
Vikšriniai traktoriai yra brangesni tiek įsigyjant, tiek eksploatuojant. Jų priežiūra sudėtingesnė – reikia dažniau keisti vikšrus, jie jautresni netinkamam naudojimui, o atsarginės dalys kainuoja brangiau.
Tuo tarpu ratiniai traktoriai yra pigesni ne tik įsigyjant, bet ir prižiūrint. Atsarginės padangos tarnauja pakankamai ilgai, jų prieinamumas yra didelis, o pačių žemės ūkio technikos dalių remontas paprastesnis. Tokia ekonominė nauda daugeliui ūkininkų yra lemiamas argumentas renkantis ratinę techniką.
Darbo greitis ir universalumas
Ratiniai traktoriai yra universalesni – jie gali būti naudojami įvairiems darbams: arimui, sėjai, tręšimui, žolės pjovimui ar krovinių pervežimui. Jie greičiau važiuoja keliais, todėl sutaupoma laiko keičiant darbo vietas.
Vikšriniai traktoriai pranašesni ten, kur reikia itin didelės traukos galios ar kur dirbama itin purioje, drėgnoje dirvoje. Vis dėlto Lietuvos klimatas ir dirvožemiai nėra tokie ekstremalūs, kad tokios technikos privalumai atsiskleistų visu mastu.
Dirvožemio tausojimas – ne visada esminis argumentas
Viena didžiausių vikšrinių traktorių stiprybių – mažesnis dirvožemio slėgis. Dėl didesnio kontakto ploto jie mažiau suslegia žemę, kas ilgainiui gali lemti geresnį dirvos derlingumą.
Tačiau daugelyje Lietuvos ūkių ši problema sprendžiama kitais būdais – naudojant tinkamą padangų slėgį, dvigubus ratus ar dirvožemio purenimo technologijas. Todėl vien tik dėl mažesnio suslėgimo ūkininkai nesiryžta investuoti į brangesnius vikšrinius traktorius.
Klimato ir dirvožemio sąlygos Lietuvoje
Lietuvoje žemės ūkio darbai vyksta vidutinio klimato zonoje, kur sąlygos nėra tokios sudėtingos kaip, pavyzdžiui, Rusijoje ar Šiaurės Amerikoje. Dirvos dažniausiai yra pakankamai tvirtos, kad ratinis traktorius atliktų visas reikalingas funkcijas. Tik retais atvejais, kai susiduriama su ypač sunkiomis molio dirvomis ar dideliu drėgnumu, vikšrinė technika įgauna akivaizdų pranašumą.
Nors vikšriniai traktoriai turi tam tikrų privalumų – ypač mažesnį dirvos suslėgimą ir didelę traukos galią – Lietuvoje jie nėra itin populiarūs. Tai lemia kelios priežastys: palyginti nedideli ūkiai, išskaidyti žemės plotai, kelionių tarp laukų poreikis, didesnės eksploatacijos sąnaudos bei pakankamai palankios dirvožemio sąlygos.
Ratiniai traktoriai, priešingai, pasižymi universalumu, ekonomiškumu ir praktiškumu. Jie lengvai prisitaiko prie kasdienių Lietuvos ūkininkų poreikių, todėl yra laikomi racionaliausiu pasirinkimu daugeliui ūkių.
